Antano Poškos keliais
Karštą birželio 12-osios rytą 5–12 klasių mokiniai pradėjo žygį į Gripkelių kaimą – mūsų kraštiečio, keliautojo, antropologo Antano Poškos gimtinę. Oras pakoregavo žygio planus, todėl atsisakėme kelionės pėsčiomis ir visi vykome mokykliniu autobusiuku. Gripkeliuose mus pasitiko ūkininkai Steponavičiai, kurių jaukioje sodyboje įsikūrėme ir pradėjome pažintį su keliautoju. Klasių atstovai ėmėsi pinti ąžuolo lapų ir bijūnų vainikus, o visų susirinkusių laukė pirmoji užduotis, paruošta istorijos mokytojos Romos Jakubonienės – orientacinė rungtis. Mokiniai turėjo surasti įvairiose vietose padėtus teksto gabalėlius ir grįžę sudėlioti rišlų tekstą bei jį perskaityti. Taip kiekvienos klasės lapuose atgijo Antano Poškos tremtyje ant beržo tošies rašytos knygos „Requiem“ ištraukos apie gyvenimo prasmę ir meilę gimtajam kraštui.
Tada apžiūrėjome buvusių kaimo gyventojų, tremtinių Paškevičių sodyboje įrengtą senovės buities muziejų ir keliavome prie stogastulpių, skirtų A. Poškai ir knygnešiui Steponui Povilioniui. Apjuosėme stogastulpius vainikais ir patraukėme ieškoti gaivos į pušynėlį, kur smagiai leidome laiką stovyklavietėje. Smagiausia dienos dalis – pasivažinėjimas lynais, prie kurių nutįso didelė norinčių eilė.
Pietauti grįžome į ūkininkų sodybą, kur buvome maloniai sutikti: vaikiai pasivaišino ledais, suposi, sukosi įvairiose sūpynėse, buvo pavėžinti karieta, traukiama keturračio. Kiekviena klasė buvo apdovanota padėkos raštais už aktyvų, kūrybingą ir išradingą dalyvavimą, padėkojome sodybos šeimininkams bei jų sūnui Dainiui ir grįžome į mokyklą. Visi kupini puikios nuotaikos ir turėję progą prisiliesti prie didžiojo mūsų kraštiečio gyvenimo filosofijos – keliauti, pažinti ir mylėti savo gimtinę. Dėkojame mokytojai Romai už šaunias idėjas ir nuoširdų darbą, organizuojant renginį.
Mokytoja J.Pečiokienė