Pasvalio r. Saločių Antano Poškos pagrindinė mokykla

 

Pastiprinkite save

„Sveikata dar ne viskas, tačiau be sveikatos viskas – niekas“ /Sokratas/

   Karantino metu padaugėjo nusiskundimų tiek dėl fizinės, tiek dėl psichologinės sveikatos. Atėjusi vasara ir pasibaigęs karantinas – pats laikas stiprinti save palaipsniui ir pagal galimybes. Verta prisiminti ir rasti laiko malonioms veikloms, išmokti atsipalaidavimo technikų, ypač kvėpavimo, bei reguliariai ir saikingai užsiimti fiziniu krūviu.

   Psichologinis atsparumas apsaugo psichiką, neleidžia neigiamiems veiksmams jai kenkti, kai tenka įveikti krizes, prisitaikyti prie nepalankių sąlygų. Pasak psichologės Rasos Aukštinaitytės, verta naudoti 5 vitaminus, stiprinančius psichologinį imunitetą.

   1 vitaminas. Skausmas yra augimo dalis. Tai psichologinis skausmas, primenantis, ko esate mokomi. Nebūna sėkmės be kovos ir laiko. Išlikite tikintys savimi ir tuo, ko siekiate. Skausmas gali suteikti ir kančią, bet gali ir padėti keistis. Leiskite skausmui jums padėti augti.

   2 vitaminas. Gyvenime viskas laikina. Gyvenimo kaitos yra laikinos, o žaizdos užgyja, jos nėra amžinos. Ir sėkmės, ir nesėkmės trunka tik tam tikrą laiką, kuris suteikia vis naujų galimybių, kad galėtume jomis pasinaudoti.

   3 vitaminas. Jūsų randai yra jūsų stiprybės simbolis. Skyrybos, netektys, smurtas... Tai palieka randus jumyse. Nereikėtų jų slėpti ar gėdytis, nes dėl šių išgyvenimų tapote atsparesni. Bijoti ar laukti užuojautos neverta, geriau padėkoti už visus sunkumus, kurių neturite.

   4 vitaminas. Kiekviena nedidelė kova – tai žingsnis į priekį. Sėkmė ir kantrybė –  tarpusavyje susijusios. Jei nusprendėte pradėti ką nors naujo, – ir pradėkite. Nauji iššūkiai susiję su grėsmėmis stabilumui, su aukojimusi. Atsiradusi vienatvė gali suteikti reikalingos erdvės. Tai priklausys nuo jūsų ištvermės, norų. Ir kai jausitės vis geriau, – suprasite, kad kova ir yra kelias, vertas kovos.

   5 vitaminas. Kitų žmonių negatyvumas nėra jūsų problema. Šypsokitės – taip palaikysite entuziazmą, kai bandoma jus menkinti. Atminkite, kad žmonės tai daro ne dėl jūsų, o dėl savęs. Taip ir jūs – savo gyvenime kažką keičiate ar darote dėl savęs. Nebijokite to, kas jus džiugina, pykdo, suteikia meilę. Ir išlikite stiprūs, kai sunku, pripažinkite savo nesėkmes ir pasimokykite iš jų. 

Parengta pagal:

https://www.zmones.lt/naujiena/vasara-po-karantino-pataria-kaip-atsigauti-fiziskai-ir-emociskai.2b5f00a2-aff3-11ea-94e8-aa00003c90d0

Aukštinaitytė, R. 2020. 5 vitaminai psichologiniam imunitetui. In Ji. Nr. 23, p. 18–19

Parengė psichologė Diana Kraptavičienė

 

D. Karnegis. 15 patarimų visiems gyvenimo atvejams

   Išmintingas psichologas, talentingas pedagogas, rašytojas ir tiesiog vienas genialiausių savo kartos žmonių, Deilas Karnegis įsirašė savo vardą auksinėmis raidėmis į visos žmonijos istoriją. Jis iš tikrųjų ir labai nuoširdžiai manė, kad blogų žmonių nebūna iš principo, egzistuoja tik nepalankios aplinkybės. Taip pat jis sakė, kad į kiekvieną dieną žmogaus kelyje atsirandančias problemas reikia pažvelgti kitu kampu ir tada įvyks stebuklas – visi negatyvūs momentai tuojau pat taps pozityviais.

   Žinant šias ganėtinai paprastas tiesas, jis iš slegiamos buities ir kankinamos aplinkybėmis būtybės staiga pavirsta į pozityvų ir laimingą žmogų, nustoja gadinti nuotaiką sau ir aplinkiniams. Karnegio patarimai labai veiksmingi, jų esmė – nekonfliktinio egzistavimo teorija, kai bendravimas jums teikia tik malonumą, o jūsų gyvenimas darosi tik laimingesnis. Štai šie patarimai: naudokitės jais ir būkite laimingi:

1. Bet kuriam žmogui saldžiausiu ir maloniausiu garsu yra jo paties vardas, todėl jeigu norite pašnekovą palankiai nuteikti, visada kreipkitės į jį vardu.

2. Gyvenimas taip sutvertas, kad jame daugybė nemalonumų, neramumų ir įvairių problemų, kurias galima apibūdinti žodžiu citrina. Taigi, jeigu norite būti laimingi, išmokite iš jų pasigaminti limonadą.

3. Jeigu turite priešų, nebijokite jų. Bijoti reikia tik melagingų draugų.

4. Reikia įsisavinti tik vieną – žmonėms jūs visiškai nerūpite, nes jie ištisas paras užsiima tik savimi.

5. Jeigu išmoksite suvokti pašnekovo požiūrį ir pažvelgti į dalykus jo akimis, tapsite nenugalimu ir viskas bus jūsų rankose.

6. Kad pasiektumėte sėkmės, daug dalykų nereikia, tereikia nuolat būti ko nors užimtu. Nieko neveikimas – kelias į niekur.

7. Niekada nieko nekritikuokite ir nesiskuskite savo gyvenimu, šie veiksmai tik padidina jūsų asmenines problemas.

8. Visada šypsokitės, net kai nesinori, galima net per jėgą. Šypsena, juokas – tai laimės ir sėkmės įkūnijimas, jie pritrauks į jūsų gyvenimą džiaugsmą ir šviesą.

9. Jeigu žmogus tik nusprendė pakeisti savo gyvenimą į geresniąją pusę, jis jau pasiekė 50 procentų sėkmės.

10. Specialus patarimas moterims: niekada nekaltinkite savo vyro, nes jis paprastas žmogus ir kaip visi, daro klaidų. Jeigu jis visada priimtų teisingus sprendimus, tai mažu mažiausia, būtų šventasis ir… kažin ar jus vestų.

11. Žmonių pasaulyje užsitarnauti kito žmogaus meilę galima tik vienu būdu – dovanoti jam savąją, nieko nereikalaujant atgal.

12. Išmintingas žmogus nuo kvailo skiriasi tik tuo, kad kiekvieną dieną išgyvena kaip naują gyvenimą.

13. Daug negalvokite ir nepergyvenkite dėl ateities – ji dar neatėjo, taip pat neišgyvenkite dėl praeities – jos jau nebėra. Gyvenkite šia diena, džiaukitės paprastais dalykais šiandien, dabar pat.

14. Niekada nieko nebijokite, netapkite baimės vergu. Baimės iš tikrųjų niekur nėra, ji egzistuoja tik jūsų galvoje.

15. Ir pabaigai. Išmokite elgtis taip, tarsi esate laimingiausias žmogus pasaulyje. Po kurio laiko, savo nuostabai, suprasite, kad tapote daug laimingesnis, nei buvote prieš tai.

https://vmarkus.lt/citata/deilas-karnegis-15-patarimu-visiems-gyvenimo-atvejams-lt-1886/?fbclid=IwAR0YCeLsCuX0Mxg-PA_kubbJKXp9k_AtM-lbg08aQqd396qA4cQEoOpb0dc

 

 

„Pagalba sau“ – nauja svetainė visiems

Neseniai pradėjo veikti tinklapis www.pagalbasau.lt, skirtas informacijai apie emocinę sveikatą ir psichologinę pagalbą, pritaikytą COVID-19 pandemijos poreikiams, ir ne tik. Projektą įgyvendina Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei savo sričių ekspertais.

Naujoje svetainėje kiekvienas vaikas, paauglys, suaugęs ir senjoras, specialistas ar organizacija, medicinos ar socialinis darbuotojas, ir kiti dirbantys kontaktinį darbą, psichologai, konsultantai, mokytojai ir vadovai ne tik gali sužinoti, bet ir padėti sau.

Rasite psichologinę pagalbą – egzistuojančią pagalbą, susidūrus su emociniais sunkumais (stresu, nerimu, nemiga) ar psichiniais sutrikimais (depresija, priklausomybėmis, potrauminiu streso sutrikimu, obsesiniu kompulsiniu sutrikimu).

Rasite patikimas rekomendacijas, naudingus įrankius, metodinius leidinius.

Rasite pagalbos linijas, prieinamas, nemokamas paramas telefonu ir susirašinėjant.

Rasite geros nuotaikos patarimus, kaip puoselėti gebėjimą džiaugtis gyvenimu šiuo metu.

Rasite naujienas ir aktualijas, programėles, svarbiausią informaciją apie koronavirusą.

Svetainė „Pagalba sau“ (https://pagalbasau.lt/) primena, kad nesate vieni ir jei sunkiau, galite gauti emocinę ir psichologinę pagalbą konfidencialiai ir nemokamai būdami namuose.

Parengė psichologė Diana Kraptavičienė

 

 

Psichologinė pagalba karantino laikotarpiu mokyklos mokiniams, tėvams (globėjams), mokytojams, kitiems su ugdymu susijusiems asmenims teikiama nuotoliniu būdu.

Pirmadieniais–penktadieniais: 10.00–13.30 val. (pietų pertrauka 11.50–12.20 val.)

Kontaktinė informacija: tel. 8 664 21385, el. paštas dianaziema@gmail.com

Psichologinės ir emocinės pagalbos teikimas nemokamai 

Psichologinę pagalbą teikia mokyklos psichologė

*Kontaktinės valandos  - skiriamos tiesioginiams ryšiams su psichologinės pagalbos gavėjais (konsultacijoms, įvertinimo atlikimui, mokinių stebėjimui, paskaitų, užsiėmimų mokiniams, tėvams, mokytojams vedimui, dalyvavimui komisijose ir posėdžiuose, kt. kontaktiniam darbui)

**Nekontaktinės valandos – skirtos mokinių įvertinimo duomenų, dokumentų tvarkymui, rekomendacijų, prevencinių programų rengimui, pasiruošimui konsultacijoms bei jų aprašymui, profesinės kvalifikacijos tobulinimui, t.y. dalyvavimas rajono psichologų metodiniuose pasitarimuose, supervizijose.

Mokyklos psichologo pagrindinės darbo kyptys:

• konsultuoja, dirba individualiai ir grupėse;

• atlieka mokinio asmenybės, jo ugdymosi problemų, sunkumų įvertinimą;

• užsiima švietėjiška veikla (paskaitos, pranešimai, seminarai ir kt.);

• rengia prevencines priemones ir programas.

Į mokyklos psichologą gali kreiptis tiek mokiniai, tiek jų tėvai (globėjai) ar mokytojai.

Mokiniai gali kreiptis, kai:

• susiduria su mokymosi sunkumais, nenori mokytis ar lankyti pamokų;

• nori atrasti, koks mokymosi stilius jiems padės pasiekti geriausių rezultatų moksle;

• susiduria su įvairiomis baimėmis: lankyti mokyklą, kalbėti prieš klasę, rašyti kontrolinius;

• nori pagerinti savo bendravimo įgūdžius: išmokti valdyti neigiamas emocijas, susidraugauti, atsisakyti drovumo;

• nori išmokti kūrybiškai spręsti problemas;

• susiduria su liūdesiu ar nerimu;

• gedi artimo žmogaus ar naminio gyvūnėlio;

• liūdi dėl to, kad skiriasi/išsiskyrė ar išvyko gyventi į užsienį tėvai (ar vienas iš jų);

• nori pasikalbėti su suaugusiuoju, kuris jo nebaus ir neišduos;

• susiduria su sudėtingomis gyvenimiškomis situacijomis: kuo užsiimti, ko siekti;

• abejoja dėl savo gebėjimų bei talentų;

• nori atsisakyti žalingų įpročių;

• dažnai kyla mintys apie mirtį;

• nori tobulėti kaip asmenybė ir t. t.

Mokytojai gali kreiptis, kai:

• nori nustatyti vaiko nesėkmingo mokymosi prielaidas ir bendradarbiauti padedant vaikui pasiekti jo gebėjimus atitinkančius rezultatus;

• nori parengti ir įgyvendinti mokymosi ar elgesio gerinimo priemones, individualizuoti ugdymą;

• nori sukurti palankų klasės mikroklimatą;

• nori paskatinti vaiko mokymosi motyvaciją;

• susiduria su krizinėmis situacijomis: smurtą šeimoje patiriantis ugdytinis, ugdytinio gedėjimas, savižudybė, prievartos atvejai ir pan.;

• nori patobulinti savo pedagoginio darbo stilių, atrasti naujų būdų;

• susiduria su sudėtingomis situacijomis mokykloje (su mokiniu, jo tėvais ar kolegomis).

Tėvai (globėjai) gali kreiptis, kai:

• nori sužinoti vaiko nesėkmių mokykloje priežastis ir spręsti su jomis susijusias problemas (mokymosi motyvacijos, nepažangumo, pamokų nelankymo ir t.t.);

• nori, kad jų vaiko gebėjimai būtų psichologiškai įvertinti dėl specialiojo ugdymo paskyrimo;

• nori patobulinti bendravimo su vaiku ar vaiko auklėjimo įgūdžius;

• tiki, kad santykius su vaiku gerinti įmanoma ir niekada ne vėlu;

• vyksta skyrybų procesas ir tėvai rūpinasi vaiko psichologinės gerovės išsaugojimu;

• pasikeitė vaiko elgesys ir tėvai neatranda elgesio pokyčių priežasčių;

• vaikas mikčioja ar jam pasireiškia tikas;

• vaikas agresyvus, negebantis valdyti neigiamų emocijų;

• rūpinasi vaiko saugumu mokykloje;

• vaikas konfliktuoja su mokytoju ar klasės draugais;

• nori sužinoti ar kyla klausimų apie vaiko raidos ypatumus ir t. t.

Psichologinė pagalba mokykloje gali būti teikiama, kai:

• mokinys į psichologą kreipiasi savarankiškai;

• prašo mokinio tėvai (globėjai) įteikdami psichologui raštišką prašymą, kuriame nurodo kreipimosi priežastis ir laukiamą rezultatą;

• mokinys atsiunčiamas mokytojo dėl konkretaus įvykio ar problemos neatidėliotinai, vienkartinei pagalbai;

• Vaikų teisių apsaugos tarnybos prašymu, jeigu tėvai nesirūpina vaiku;

• mokinys siunčiamas mokyklos Specialiojo ugdymo komisijos nutarimu, gavus raštišką tėvų (globėjų) sutikimą dėl mokinio specialiųjų poreikių įvertinimo (komisijai numačius, kad mokinį būtų tikslinga ugdyti pagal specialią programą).