Pasvalio r. Saločių Antano Poškos pagrindinė mokykla

Būti laimingu – (ne)įmanoma

Laimė... Būk laimingas... Ar mūsų tikslas – būti laimingu?.. Visais laikais žmonės ieškojo laimės, jos stebuklingų receptų. Mūsų laikų žydų psichologas Tal Ben-Shaharas nurodo 10 patarimų, kaip galima išmokti būti laimingu. Gal tereikia pabandyti ir būti laimingu taps įmanoma?

1. Suvokite, kas jums teikia laimės. Galite surašyti naujas patirtis, kurios jus padarytų šiek tiek laimingesniais. Tai gali būti ir maži džiaugsmai, kurie jums malonūs.

2. Suderinkite prasmę ir malonumą. Pasirinkite, pasak antikos mąstytojo Aristotelio „aukso vidurį“. Tal Ben-Shaharas mano, kad „laimė nėra tai, ką galima rasti kalno viršūnėje, ir ne tai, kas slepiasi papėdėje, laimė – tai kopimo į viršūnę patirtis.“

3. Laimė nėra tikslas. Svarbu nepuoselėti vilčių, kad laimė susijusi su kitais, o siekti vis laimingesnės kasdieninės būsenos.

4. Kurkite tradicijas. Kiekvieną dieną ar vakarą sugalvokite savo laimės ritualą (dienoraščio rašymas, meditacija, žiūrėjimas į žvaigždes, padėka...)

5. Įsivaizduokite, kad jums 110 metų. Pabandykite pažvelgti į savo dabartį ir duoti patarimų sau.

6. Supaprastinkite gyvenimą. Atsisakykite to, ko galite nedaryti ir darykite tai, kas jums iš tikrųjų įdomu.

7. Prisiminkite, kad kūnas ir sąmonė susiję. Pasirūpinkite savo kūnu – išsimiegokite, galvokite, ką valgote, bent minimaliai pasimankštinkite.

8. Priimkite savo emocijas. Išgyvenkite visas emocijas – ir malonias, ir nemalonias, nes jos yra jūsų.

9. Sekite, į ką koncentruojatės. Kontroliuokite savo mintis, išmokite „perjungti kanalą“ iš negatyvo į pozityvą.

10. Paverskite laimę savo valiuta. Stenkitės gyvenimą matuoti laimės matu. Jei pritrūks jėgų, atsakykite į klausimą „Į ką iškeičiau savo laimę?“, o jūsų atsakymas leis jums būti laimingu ir toliau tobulėti.

Kad patarimai neliktų neįgyvendinti, prisiminkite vienos pasakėčios moralą: „Žinau vieną vietą, kur jie tikrai nesugebės rasti laimės. Paslėpkite ją jų pačių viduje – ten niekas nežiūri. Jie praleidžia visą gyvenimą ieškodami laimės bet kur, išskyrus pačius save.“

Parengta pagal:

https://www.zmones.lt/naujiena/laimes-galima-ismokti-10-pozityviosios-psichologijos-patarimu.597389d7-9adf-11e8-9f90-aa000054c883

https://vmarkus.lt/santykiai/pasakecia-kuri-kiekvienam-zmogui-pades-surasti-savo-laime-lt-1759/

Psichologė Diana Kraptavičienė

Veiksmo kalendorius

Last Updated (Monday, 31 August 2020 13:08)

Kūrėjo įkvėpti

Vasara, stovykla, giesmė Dievui, nauji draugai, užsiėmimai, puikus oras ir nuotaika, pasiilgtas buvimas kartu... Galima tęsti ir tęsti, bet pradėkim nuo pradžių. Rugpjūčio 11–15 dienomis Namišių krašto bendruomenė, bendradarbiaudama su Saločių šv. Juozapo ir Kyburių Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios parapijomis, Saločių Antano Poškos pagrindine mokykla, Namišių ir Saločių seniūnijomis bei Pasvalio kultūros centro Saločių skyriaus Namišių kultūros namais, organizavo tęstinę vaikų vasaros stovyklą „Kūrėjo įkvėpti“. Joje dalyvavo 33 vaikai nuo 5 iki 16 metų, 13 vadovų, 8 savanoriai.

Pirma stovyklos diena prasidėjo registracija ir įsikūrimu Namišių parke. Stovyklos dalyviai pasiskirstė į „Debesėlių“ (vadovė Rasuolė Dovidavičiūtė), „Varliukų“ (vadovė ir savanorė Agnė Strelčiūnaitė) ir „Boružėlių“ (vadovė Violeta Atkočiūnienė) grupes. Gavę „Stovyklautojo atmintines-knygutes“ (iniciatorius – klebonas Nerijus Papirtis), susipažinę, sukūrė grupių prisistatymus. Mokytoja Auksė Rasevičiūtė įrengė ir papuošė altorių, klebonas N. Papirtis aukojo šv. Mišias visiems susirinkusiems. Per stovyklos atidarymą vadovė Aušra Šamelienė pristatė stovyklos veiklą, džiaugėsi įvairiapuse pagalba rengiantis stovyklai. Saločių Antano Poškos pagrindinės mokyklos direktorė Justina Rupeikienė, Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas, Namišių seniūnas Kęstutis Valantonis linkėjo gero poilsio, įdomių užsiėmimų ir įteikė mielų bei skanių dovanėlių. Po iškilmingo „Tautiškos giesmės“ giedojimo ir vėliavų pakėlimo, klebonas N. Papirtis pasidalino vaikų stovyklų patirtimi ir pagelbėjo kuriant stovyklos taisykles. Sočiais valgiais ir šią, ir visas stovyklos dienas rūpinosi virėjos Stasė Dičkalnienė ir Marijona Zizienė, kurioms padėjo savanoriai ir stovyklos vadovės A. Šamelienės „pilkuoju kardinolu“ praminta Angelė Valauskienė. Po pietų vyko užsiėmimų „Mes – mažieji kūrėjai“ pirma dalis. Stovyklautojai dalyvavo epoksidinės dervos liejimo (vadovė Valerija Šteimantienė), juostų-apyrankių pynimo (vadovė Renata Kaziliūnienė), muzikavimo su ritminėmis lazdomis (savanoris Jonas Kaziliūnas) užsiėmimuose. Pirmąją stovyklos dieną palydėjome Dievo šlovinimo giesmių mokymusi (vadovė R. Kaziliūnienė) ir jauniausiosios vadovės ir savanorės A. Strelčiūnaitės pastebėjimais: „Šiandieną pamačiau daugybę drąsių vaikų, kurie čia nuo pat pradžių jautėsi jaukiai. Pastebėjau, kad vaikai yra labai panašūs, bet tuo pačiu ir labai skirtingi. Jie tarsi augančios gėlytės, kurių žiedlapiai dar tik skleidžiasi ir tyliai renkasi, kokia spalva pražysti“.

Antrą dieną pradėjome lengva mankšta su giesmelėmis, malda, padėkojimu Dievui už maistą, kurį valgysime. Pasistiprinę stovyklautojai tęsė pirmos dienos ir dalyvavo naujuose šios dienos užsiėmimuose „Mes – mažieji kūrėjai“. Prieš pietus ir po pietų stovyklos dalyviai džiaugėsi savo sukurtais mažais stebuklais – rankdarbiais, pasigamintais iš epoksidinės dervos ir margaspalvių vasaros žiedų; žaidė įvairiausius mėgstamus žaidimus su „Socialinės iniciatyvos“ jaunimu (vadovai Žygimantas Matulas ir Monika Milčiūtė), vėlė vilną – gamino plaušines ir rutuliukus su Raubonių kaimo bendruomenės edukatorėmis Gražina Paškevičiene ir Lidija Zagorskiene, mokėsi ir prisiminė pykčio valdymo būdus bei pasigamino sensorinį indą užsiėmime „Nusiraminimui ne tik gėlė + žvakė“ (vadovė Diana Kraptavičienė). Antra diena stovykloje baigėsi Dievo šlovinimo giesmėmis, stovyklautojo Fausto Baltuškos mamos Simonos Židonytės komentaru feisbuke: „Labai džiaugiuos kartu su savo vaiku. Jis grįžta kupinas įdėjų, pakilios nuotaikos. Su pačiais geriausiais įspūdžiais kiekvieną dieną. Tariu nuoširdų ačiū visiems prisidėjusiems prie šios stovyklos. Ši stovykla tai dar vienas įrodymas, kad mes visi esame atskiri rankos pirštai, bet susivienijus esame kumštis. Galime viską. Dar sykį Ačiū.“

Dievo šlovinimu Saločių šv. Juozapo bažnyčioje pradėjome trečią stovyklos dieną. Atžygiavę į Saločių Antano Poškos pagrindinės mokyklos vidinį kiemą ir padėkoję Viešpačiui už maistą bei pasisotinę išskubėjome į dienos užsiėmimus „Bendrauk sportuodamas“ (vadovai Zenonas Balčiauskas ir Bernardas Laurinaitis). Vyko šaudymo į taikinį varžybos ir daug kitų estafečių, varžybų, kurių nugalėtojais tapo visi – ir „Debesėlių“, ir „Boružėlių“, ir „Varliukų“ komandų nariai. Sporto užsiėmimus keitė užduotys: „Miklūs pirštai“ (vadovė R. Dovidavičiūtė), kurios metu visos trys grupės, pasikeisdamos, vėrė keliautojo rožantėlį sau, o kas norėjo ir draugui, mamai, sesei... Per kitą užduotį „Minų laukas“ (vadovas klebonas N. Papirtis) emocijos liejosi per kraštus – buvo ir nugalėtojai, ir pralaimėtojai. Dar viena užduotis „Pyniau pyniau pynę pintą“ (vadovė R. Kaziliūnienė) suteikė naujų patirčių ne tik stovyklautojams, bet ir savanoriams bei vadovėms. Jos metu buvo nupintas vienos dalies iš žolynų rožinis. Dieną užbaigėme sportinių varžybų ir estafečių apdovanojimais.

Ketvirta diena skirta žygio dienai „Pažintis su Biržų regioniniu parku“. Žygio maršrutą ir pravedimą organizavo vadovė Indrė Vėtaitė. Svarbiausia juk ne nueiti kilometrai, o Dievo šlovinimas, susipažinimas su gamta, bendravimas, nuovargis ir poilsis, pasikalbėjimai... Iš stovyklos vadovės A. Šamelienės patirčių: „Viešpats šiandien mums siuntė nemažai bendražmogiškų išbandymų ir mes visi susitelkę juos įveikėme. Nežinau kaip Jūs, bet man šiandiena svarbi ne pamatytais objektais, ne iš dalies įveiktais kilometrais, ne asmeniniais rekordais, bet draugiškumu, viens kito pajautimu, ištiesta pagalbos ranka, pagalba silpnesniam. Žymiai paprasčiau buvo palikti mažuosius namuose, o patiems kilti į aukštumas, bet tai, kad kilometrus įveikė visi, kurie norėjo keliauti – tai yra pats didžiausias pasiekimas. Savanoriai, esate nenusakomi jaunosios kartos dvasiniai šviesuliai. Džiaugiuosi, kad šią savaitę nedrybsojau kažkur prie jūros, bet turiu puikią dvasinę atgaivą dirbdama šioje komandoje“.

Paskutinė stovyklos diena, skirta stovyklos uždarymui ir Žolinės šventės paminėjimui. Iš ryto vyko giesmių repeticijos šv. Juozapo bažnyčioje. Šv. Mišių metu stovyklautojai meldėsi dvigubai – giedodami išmoktas giesmes, nešė atnašas Dievui, priėmė palaiminimą, įsiminė palinkėjimą visiems kiekvieną dieną augti, iš šv. Marijos mokantis nuolankumo ir kasdieninės maldos. Prasmingai nuskambėjo mokytojos Marijonos Sakalauskienės parengti ir skaitomi tekstai. Po šv. Mišių stovyklos vadovė A. Šamelienė kartu su klebonu N. Papirčiu stovyklos uždarymo proga padėkojo visiems ir įteikė Eglės Vegytės-Anilionės kurtus diplomus stovyklautojams, padėkas savanoriams, vadovams, užsiėmimų organizatoriams, virėjoms. Vadovė R. Dovidavičiūtė ir klebonas N. Papirtis išdalino palaimintus ir vaikų rankomis suvertus rožantėlius kaip maldos apyrankę. Stovykla baigėsi, bet norintys kartu su tėveliais pratęsė Žolinės šventę „Kuo kvepia pievos...“ Namišiuose.

Tęstinė stovykla „Kūrėjo įkvėpti“ paliko įspūdžius, kurie vos sutilpo į besibaigiančios vasaros kuprinę. Stovyklos savanoriai Agnė Strelčiūnaitė, Jogailė Šulčiūtė, Diana Tuomaitė, Eva Prėnaitė, Ilma Bieliauskaitė, Jonas Kaziliūnas, Augustas Bieliauskas ir Paulius Povilionis ilgai nepamirš pačių mažiausių stovyklautojų Amelijos Anilionytės ir Astijaus Mikalausko, kurių emocijos ir norai buvo nevisada nuspėjami... O į kitų metų stovyklą susirinksim vėlei? Stovyklautojai džiūgavo:

„Mūsų stovykloje labai draugiški vaikai, savanoriai ir vadovai. Dalinasi viskuo, paklausus geranoriškai atsako. Nustebino, kad labai daug pramogų. Labai patiko, kad „Marabu“ narių buvo stovykloje.“

„Susiradau daug draugų, su kuriais leidau laiką.“

„Jei stovykla bus ir kitais metais, tikrai dalyvausiu.“

„Stovykla labai patiko. Jaučiuosi puikiai!“

„Pirmą kartą savanoriavau. Viskas labai patiko, tik buvo iššūkis skirtingo amžiaus vaikams parinkti tokias veiklas, kad būtų visiems įdomu.“

„Iš tiesų galėtų dar savaitėlę ta stovykla būt, pasiilgau jau tų vaikučių.“

„Krikščioniškoje stovykloje ,,Kūrėjo įkvepti" buvau savanoris ir vadovas muzikinėse veiklose. Su vaikais greitai atradome ryšį, kuris lydėjo iki pat stovyklos pabaigos. Smagu bendrauti su vaikais. Jie kupini nuoširdumo ir pozityvo. Vaikams suteikta meilė sugrįžta šimteriopai atgal, o tai įprasmino visą laiką, praleistą kartu. Stovykloje susiradau daug draugų, pritaikiau muzikos pedagogikos studijose įgytas žinias, išmokau daug apie bendravimą su vaikais ir prisiminiau nuoširdų vaikišką požiūrį į gyvenimą...“

„Tikriausiai nemeluosiu sakydama, kad man tai buvo tikras kantrybės, stiprybės bei atjautos jaunesniam, mažesniam išbandymas. Džiaugiuosi, kad šį išbandymą išlaikiau, o kartu pasisėmiau naujos, gyvenime praversiančios patirties.“

„Savanoriauti stovykloje man patiko, gavau daug naujos patirties, nes anksčiau nors ir esu savanoriavusi, bet su tokiais mažais vaikais dirbusi nesu. Kelias dienas prieš stovyklą bijojau ir nebelabai norėjau eiti, bet praėjus pirmai dienai nepasigailėjau, jog sutikau. Man labai patiko visi užsiėmimai. Manau, stovykla tikrai labai pasisekė ir tikiuosi, kad kitais metais bus dar geriau.“

Top of Form

Diana Kraptavičienė

Last Updated (Tuesday, 18 August 2020 14:03)

	Šiandien	214
	Vakar	223
	Šią savaitę	616
	Praėjusią savaitę	1549
	Šį mėnesį	6462
	Praėjusį mėnesį	5430
	Viso	455419